Šeši pirmieji raidos tarpsniai (dar vadinami etapais) suformuoja visos mūsų raidos ir mokymosi gebėjimų pagrindą. Vaikai, neturintys specialiųjų poreikių, gana lengvai įgyja šių raidos tarpsnių gebėjimus. Vaikai, turintys tam tikrų iššūkių, dažniausiai šių gebėjimų taip paprastai neįgauna. Tai nereiškia, kad jiems tai neįmanoma, tiesiog jų biologinio pobūdžio sutrikimai apsunkina šių gebėjimų lavinimą. Tėvai, ugdytojai ir terapeutai gali padėti įgyti daugumą raidos etapuose įgaunamų gebėjimų ir tiems vaikams, kuriems diagnozuotas visą gyvenimo trukmę paveikiantis sutrikimas. Tačiau svarbu suprasti žmogaus raidos etapus ir faktorius, kurie gali paveikti sklandžią raidą. Tokiu būdu galima koncentruoti terapiją į konkrečius raidą paveikiančius veiksnius. Tinkamos emocinės patirtys, išgyvenamos kiekviename raidos tarpsnyje, padeda vystyti svarbiausius kognityvinius, socialinius, emocinius, kalbos, stambiosios motorikos gebėjimus bei savęs suvokimą.
Pačiomis pirmosiomis naujagimio dienomis, jis save suvokia dėka savo reakcijų į fizinius potyrius, tokius kaip pilvo pūtimas, gurguliuojantis pilvas, kūnelio judesiai, atsidūsimai ir garsai, patiriamos tekstūros ir visi kiti jutimai. Vėliau naujagimis ypač reaguoja į savo tėvų balsą, šypseną ir unikalų kvapą. Tam tikrų judesių grupė simbolizuoja kūdikio laimės būseną. 4-8 mėnesių kūdikis čiauškėjimu pradeda reaguoti į kalbinimą, tėvų artumą ir gali net aiškiai išreikšti susierzinimą. Šiuo metu kūdikis šypsosi, skleidžia garsus, tam kad sulauktų šypsenos antakių kilstelėjimo ar atsakomo garso į savo „kalbinimą“. Šiuo laikotarpiu vystosi savęs suvokimas kaip atskiro asmens, kuris gali inicijuoti veiksmą bei gali turėti įtakos jį supančiam pasauliui. Pirmiesiems gyvenimo metams bėgant, emocinės išraiškos ir gestai sudėtingėja. 12-16 mėnesių kūdikis ne tik paima siūlomą žaislą, bet gali nuvesti Tėtį iki lentynos, kad jis paimtų žaislą, kurio vaikas nori. Šiuo laiku vaikas pažįsta save kaip kažką, kas panaudojęs tam tikrą veiksmų seką, gali iškomunikuoti savo norus ir idėjas kitam asmeniui. Bėgant mėnesiams, šis gebėjimas taip pat auga ir veiksmai sudėtingėja. 18-20 mėnesių vaikas pradeda ne tik glėbesčiuoti pliušinius žaisliukus, bet ir maitinti juos, o savo veiksmą paaiškina žodžiu „valgo“ arba jį atitinkančiu garsu. Dabar vaikas save pažįsta per idėjas, kurios jam kyla. Jis gali lengvai įsivaizduoti save ir kitus, net jiems nesant šalia, gali generuoti idėjas ir jas komunikuoti aplinkiniams, naudojant žodžius. Ir šis gebėjimas sudėtingėja bėgant mėnesiams. 3 metų vaikas jau gali Jums lengvai iškomunikuoti tokį sakinį kaip „važiuojam dviračiais!”, o prieš išeinant iš namų ir sustojus tarpdury dar priduria: “geriau iš pradžių apsirenkim striukes”. Dažniausiai šiuo metu vaikas tampa logiška ir rišliai mąstančia asmenybe.
Šių raidos tarpsnių metu auga ne tik vaiko emociniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai, bet ir savęs suvokimas. Vaikui augant, savęs suvokimas toliau plečiasi dėl naujų patirčių, o jos neišvengiamai kreipia asmens interesus naujomis kryptimis, išskleidžia daugiau gebėjimų. Tačiau pirmuose raidos tarpsniuose jau susiformuoja pamatinis ir funkcinis savęs suvokimas, emocinių pojūčių visuma, o visa tai lemia tolimesnį mokymosi procesą. Šis pamatinis savęs suvokimas buvo ugdomas dėka nesuskaičiuojamų kasdienių veiklų, pirmiausia su savo tėvais ir artimiausiais ugdytojais. Kiekvienas žvilgsnis, šypsena, pakutenimas, klausimas ir atsakymas formavo šį savęs suvokimą. Dėka šių kasdienių veiksmų, išgyventų ankstyvuose raidos tarpsniuose, vėliau vaikas gali lavinti kitus kognityvinius, intelektinio pagrindo ar socialinius gebėjimus, kurie neabejotinai padės jam visą likusį gyvenimą. Tokiu būdu vaikas tampa pasiruošęs visiems tolimesniems savo raidos iššūkiams ir jį supančiam pasauliui.
Šie šeši raidos etapai formuoja raidos kopėčias – kiekviena pakopa tarsi sudaryta iš naujų gebėjimų, kurių pagrindas yra prieš tai buvusi pakopa. Svarbu atpažinti šias pakopas, nes kiekviena jų žymi esminį raidos proceso lūžį vaiko gyvenime.
Vaikai, kurių raida nuolat skatinama šiltu santykiu ir kurie neturi raidos iššūkių, dažniausiai šias pakopas natūraliai įveikia iki jiems sukanka 4-5 metai. Tačiau vaikams, patiriantiems tam tikrus sunkumus, dažniausiai reikalinga tėvų ir terapeutų pagalba ir šiuos anksčiau aptartus gebėjimus jie įgyja lėčiau. Vietoj to, kad būdami 8-9 mėnesių jie tiestų rankas, norėdami būti pakelti, jie tai padaro suėjus 14-15 mėnesių. Vietoj to, kad bandytų mėgdžioti savo mamos kalbėjimo toną ir guguotų būdami 10 mėnesių, kūdikis su girdimojo proceso sutrikimu gali tai daryti būdamas 17-18 mėnesių. Vietoj to, kad pradėtų sieti abstrakčias mintis būdamas 3 metų, vaikas su sudėtiniu sutrikimu gali pradėti tai daryti būdamas 5, 6 ar 7 metų. Ir tai normalu. Kai jūsų vaikui 45 metai, visai nesvarbu ar jis pradėjo guguoti būdamas 8 mėnesių ar 17 mėnesių, arba rašyti – būdamas 6 ar 10 metų. Visai nesvarbu kokiame amžiuje įgautas tam tikras gebėjimas, tačiau daug svarbiau kaip gerai jis įvaldytas ir ar matomas nuolatinis progresas. Šie pamatiniai gebėjimai, įgauti pirmuosiuose raidos tarpsniuose, yra esminiai, nes jie yra kaip pamatas visame jūsų vaiko vėlesniame mokymesi ir raidoje. Tai tarsi 80-ties aukštų dangoraižio pamatas – tam, kad išlaikytų visą pastatą, pamatas turi būti labai tvirtas.
Žemiau esančiose nuorodose, pateikiamas kiekvieno raidos tarpsnio aprašymas ir pristatoma, kaip tėvai savo vaikams padėjo įveikti tam tikrus iššūkius ir padėjo kopti šių raidos kopėčių pakopomis.
1 Etapas. Savireguliacija ir domėjimasis pasauliu
2 Etapas. Įsitraukimas ir santykio kūrimas
3 Etapas. Tikslingas abipusis bendravimas
4 Etapas. Sudėtinis bendravimas ir socialus problemų sprendimas
5 Etapas. Simbolių naudojimas ir emocinių idėjų kūrimas
6 Etapas. Loginis ir emocinis mąstymas, ryšių tarp idėjų kūrimas
Vyresniems vaikams Dr. Greenspan išskiria tris papildomus raidos tarpsnius.
7 etapas: Daugialypės perspektyvos. Šiame raidos etape, vaikai pradeda mąstyti ne tik apie paprastas įvykių priežastis, bet pereina prie daugia-priežastinio mąstymo. (Galbūt Lukas nenori žaisti su manimi, nes manęs nemėgsta, arba dėl to, kad jam labiau patinka žaisti su Emilija, arba dėl to, kad bijo, jog aš nugriausiu jo statomą bokštą). Šis gebėjimas leidžia vaikui palyginti ir supriešinti du dalykus. Taip pat, jei vienas draugas žaisti negali, vaikas geba paprašyti žaisti kitą draugą. Tam, kad galėtų išlavinti daugia-priežastinį mąstymą, vaikas turi mokėti sutelkti savo emocijas į daugiau nei vieną galimybę. Šiame etape, vaikas gali suprasti šeimos dinamiką, atsižvelgiant į santykius tarp skirtingų žmonių ir nebesikoncentruojant vien į tai ar jų norai ir poreikiai patenkinami.
8 etapas: Pilkosios srities mąstymas. Šio tipo mąstymas įgalina vaikus suprasti skirtingus intensyvumo laipsnius veiksmuose ar poveikio laipsnius daiktams. Tai svarbu mokykliniame amžiuje, nes vaikai dažnai turi įvertinti skirtingas aplinkybes ir veiksnius ir suvokti skirtingą poveikį turinčius įvykius. Taip pat labai svarbus įgūdis su bendraamžiais, nes šio tipo mąstymas suteikia naujus problemų sprendimo kelius ir vaikai pradeda gebėti kurti kompromisus.
9 etapas: Reflektyvus mąstymas ir vidinių/asmeninių normų sistema. Lytinio brendimo pabaigoje ir paauglystėje, sudėtingesni emociniai įvykiai padeda vaikams ugdyti mąstymą, susijusį su vidinėmis/asmeninėmis normomis ir augančiu savęs suvokimu. Vaikai šiuo metu gali spręsti apie savo patirtis sakydami: “buvau išties labai piktas – daugiau nei įprastai”. Arba pamatę savo bendraamžių elgesį, gali prieiti išvadą: “tai normalu jiems, bet ne man”. Šiuo laikotarpiu vaikai prieina išvadas, kurios remiasi daugiau nei vienu teiginiu. Jie gali kurti naujas idėjas, besiremdami anksčiau kilusiomis idėjomis, tuo pačiu metu jie gali mąstyti ir apie praeitį ir apie ateitį. Tai padeda ugdyti aukštesniuosius intelektinius gebėjimus ir brandų mąstymą.
Žmonės nenustoja vystęsi visa gyvenimą, net ir pasiekus 9-ąjį raidos tarpsnį. Yra dar bent 7 papildomi raidos etapai. Žmogaus raida niekada nesustoja, įskaitant ir autistiškus asmenis. Išskiriami tokie vėlesnieji raidos tarpsniai :
10. Išplėstas savęs suvokimas, kurio dalimi tampa šeima ir bendruomeniniai santykiai.
11. Gebėjimas apmąstyti žmogaus ateitį
12. Stabilus ir savarankiškas savęs suvokimas (tai leidžia jaunam žmogui išlaikyti saugumo jausmą, atsiskiriant nuo savo pirminės šeimos)
13. Intymumas ir įsipareigojimas (įskaitant ir ilgalaikius įsipareigojimus kaip santuoka, namo pirkimas ar karjeros kryptis)
14. Tėvystė ir kiti ugdomieji vaidmenys
15. Besiplečiantis suvokimas apie laiką, erdvę, gyvenimo ciklą ir platesnį pasaulį
16. Atsakomybės jausmas už gamtą ir ateities kartas, taip pat suvokiant savo vietą didelėse socialinėse schemose.
Šaltiniai: S. I. Greenspan ir S. Wieder „Engaging Autism”, ICDL.com